2026 m. rugsėjo 23 d. Vyriausybė ketina svarstyti teisės aktų paketą, kuriuo į Lietuvos teisę būtų perkeliama Direktyva (ES) 2024/2831 dėl darbo platformoje sąlygų gerinimo.
Pakeitimai pirmiausia siejami su skaitmeninėmis darbo platformomis – pavežėjimo, maisto pristatymo ir kitomis programėlėmis, per kurias organizuojamas darbas. Tačiau projekto reikšmė gali būti gerokai platesnė. Siūloma dalį algoritminio valdymo apsaugų taikyti visiems darbdaviams, kurie darbuotojams stebėti, vertinti ar darbo sprendimams priimti naudoja automatizuotas sistemas.
Kol kas tai tik Vyriausybei teikiami projektai. Jų nuostatos dar gali būti pakeistos Vyriausybėje ir Seime.
Ką reiškia algoritminis darbuotojų valdymas?
Algoritminis valdymas – tai ne vien dirbtinis intelektas ar sudėtinga programinė įranga. Automatizuotos sistemos gali būti naudojamos:
- darbuotojų veiklai ir rezultatams stebėti;
- darbo laikui fiksuoti;
- užduotims ar užsakymams paskirstyti;
- darbo grafikams sudaryti;
- darbuotojų reitingams ir produktyvumui vertinti;
- atlygiui ar prieigai prie užduočių nustatyti;
- paskyrai apriboti arba sustabdyti;
- kitiems darbuotojo darbo sąlygas veikiantiems sprendimams priimti.
Todėl reguliavimas aktualus ne tik „Bolt“, „Wolt“, „Uber“ ar kitoms skaitmeninėms platformoms. Jis gali būti reikšmingas ir tradiciniams darbdaviams, jei jų naudojamos sistemos automatizuotai stebi darbuotojus arba padeda priimti jiems poveikį darančius sprendimus.
Kokių duomenų algoritmams būtų draudžiama rinkti ir naudoti?
Darbo kodekso projekte siūloma nustatyti, kad automatizuotos stebėsenos ir sprendimų priėmimo sistemos negalėtų rinkti ar naudoti duomenų, kurie:
- atskleidžia asmens emocinę ar psichologinę būklę;
- yra susiję su privačiais pokalbiais, įskaitant bendravimą su kolegomis ar darbuotojų atstovais;
- renkami tuo metu, kai asmuo neatlieka darbo ir nesiūlo paslaugų;
- leidžia numatyti naudojimąsi pagrindinėmis teisėmis, pavyzdžiui, dalyvavimą profesinės sąjungos veikloje;
- atskleidžia sveikatos būklę, negalią, rasinę ar etninę kilmę, religinius ar politinius įsitikinimus, migracijos statusą, seksualinę orientaciją ar kitus jautrius duomenis;
- yra biometriniai duomenys, naudojami asmens tapatybei nustatyti juos lyginant su duomenų baze.
Projekto aiškinamajame rašte pabrėžiama, kad šių draudimų nebūtų galima apeiti darbuotojo sutikimu. Platformos ir joje dirbančio asmens santykiuose egzistuoja galios disbalansas, todėl toks sutikimas nebūtinai būtų duotas laisva valia.
Pavyzdžiui, platforma negalėtų nustatyti, kad vairuotojas ar kurjeris „sutinka“ būti automatiškai stebimas ir tuo metu, kai nėra prisijungęs prie programėlės, jeigu atsisakius sutikti jam būtų ribojamos galimybės dirbti.
Poveikio duomenų apsaugai vertinimas taptų būtina pasirengimo dalimi
Jeigu platforma darbuotojų veiklą vertintų arba sprendimus priimtų naudodama algoritmus, ji turėtų atlikti poveikio duomenų apsaugai vertinimą.
Vertinant sistemą turėtų būti atsižvelgiama ne tik į tai, kokie duomenys renkami, bet ir į galimą poveikį žmogaus pajamoms, darbo sąlygoms, galimybei gauti užduotis, reputacijai ar paskyros statusui.
Šis reikalavimas būtų taikomas visiems darbą platformoje atliekantiems asmenims – tiek darbuotojams, tiek savarankiškai dirbantiems vairuotojams, kurjeriams ar kitiems paslaugų teikėjams.
Prieš atliekant vertinimą būtų sudaroma reali galimybė darbuotojams ir jų atstovams pateikti nuomonę. Tai nereikštų, kad platforma privalėtų gauti kiekvieno asmens individualų pritarimą, tačiau vien formalios informacijos paskelbimo gali nepakakti.
Darbuotojas turėtų žinoti, kaip algoritmas jį vertina
Platformos turėtų aiškiai ir suprantamai paaiškinti:
- kokios automatizuotos stebėsenos ar sprendimų priėmimo sistemos naudojamos;
- kokie darbuotojo duomenys renkami;
- kokie sprendimai priimami ar rengiami naudojant šias sistemas;
- kokie pagrindiniai kriterijai daro įtaką sprendimui;
- kokia yra šių kriterijų santykinė svarba;
- kam duomenys perduodami;
- kaip priimami sprendimai dėl užduočių, atlygio, paskyros apribojimo ar sutartinio statuso.
Glausta informacija asmeniui turėtų būti pateikta ne vėliau kaip pirmą darbo dieną, prieš svarbius sistemos pakeitimus ir darbuotojui paprašius.
Platforma galėtų saugoti savo komercines paslaptis ir nebūtų įpareigota atskleisti algoritmo programinio kodo ar tikslių skaičiavimo formulių. Tačiau vien nuorodos į „komercinę paslaptį“ nepakaktų atsisakyti paaiškinti, kokie pagrindiniai duomenys bei kriterijai lemia sprendimą.
Paskyrą blokuoti turėtų žmogus, o ne vien algoritmas
Vienas svarbiausių siūlomų principų – sprendimus dėl asmens paskyros apribojimo, sustabdymo ar panaikinimo, sutartinių santykių apribojimo ar nutraukimo turėtų priimti žmogus.
Skubiais saugumo atvejais būtų galima laikinai automatiškai apriboti paskyrą, tačiau toks sprendimas turėtų būti peržiūrėtas žmogaus be nepagrįsto delsimo.
Pavyzdžiui, algoritmui užfiksavus neįprastą vairuotojo elgesį, paskyra galėtų būti laikinai sustabdyta siekiant apsaugoti keleivius. Tačiau platforma negalėtų palikti žmogaus be darbo vien dėl nepaaiškinto automatinio signalo. Atsakingas darbuotojas turėtų įvertinti konkrečias aplinkybes ir priimti galutinį sprendimą.
Platformoje dirbantis asmuo taip pat turėtų teisę:
- gauti aiškų neigiamo sprendimo paaiškinimą;
- bendrauti su žmogumi, galinčiu paaiškinti sprendimo priežastis;
- reikalauti, kad sprendimas būtų peržiūrėtas;
- per 14 dienų gauti pagrįstą rašytinį atsakymą;
- reikalauti panaikinti neteisingą sprendimą arba atlyginti žalą, jeigu jo panaikinti nebeįmanoma.
Algoritmus reikėtų nuolat prižiūrėti
Platformos turėtų ne rečiau kaip kas dvejus metus vertinti, kaip jų naudojamos automatizuotos sistemos veikia dirbančius asmenis ir ar nekelia diskriminacijos bei kitų teisių pažeidimo rizikos.
Algoritmų priežiūrai turėtų būti paskirti kvalifikuoti asmenys, turintys realius įgaliojimus:
- suprasti pagrindinę sistemos veikimo logiką;
- stebėti jos poveikį darbuotojams;
- pakeisti ar panaikinti neteisingą automatizuotą sprendimą;
- inicijuoti sistemos pakeitimą arba jos naudojimo nutraukimą.
Taigi vien formalaus darbuotojo paskyrimo „algoritmo prižiūrėtoju“ nepakaktų. Žmogaus atliekama priežiūra turėtų būti reali ir veiksminga.
Koks būtų VDAI vaidmuo?
Kartu siūloma pakeisti Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 32¹ straipsnį.
Pagal projektą Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija galėtų taikyti BDAR 83 straipsnio 5 dalyje numatytas administracines baudas už Darbo kodekso 27 straipsnio 4 dalies ir naujųjų 110⁴–110⁸ straipsnių pažeidimus tiek, kiek šie pažeidimai būtų susiję su asmens duomenų apsauga.
Tai reikštų dviejų priežiūros sričių susijungimą:
- Valstybinė darbo inspekcija vertintų darbo teisės reikalavimų laikymąsi;
- VDAI vertintų su algoritminiu valdymu susijusį asmens duomenų tvarkymą.
Institucijos galėtų keistis informacija, gauta patikrinimų ar tyrimų metu. Todėl vienas skundas dėl nepaaiškinto paskyros blokavimo potencialiai galėtų atskleisti ir darbo teisės, ir asmens duomenų apsaugos pažeidimus.
Ar baudos būtų taikomos iš karto?
Pagal šiuo metu Vyriausybei pateiktą ADTAĮ projektą įstatymas įsigaliotų 2026 m. gruodžio 2 d., tačiau naujojo ADTAĮ 32¹ straipsnio 2 dalyje numatytos baudos nebūtų skiriamos iki 2027 m. gruodžio 2 d.
Tai būtų vienų metų pereinamasis laikotarpis pasirengti. Vis dėlto šios datos dar nėra galutinės – pirmiausia projektams turi pritarti Vyriausybė, vėliau juos turėtų priimti Seimas ir pasirašyti Respublikos Prezidentas.
Ką organizacijoms verta įsivertinti jau dabar?
Skaitmeninėms platformoms ir automatizuotas darbuotojų stebėsenos ar sprendimų priėmimo sistemas naudojantiems darbdaviams verta nelaukti galutinių sankcijų taikymo pradžios.
Pirmiausia reikėtų:
- Inventorizuoti darbuotojų stebėsenai, vertinimui ir darbo organizavimui naudojamas sistemas.
- Nustatyti, kokius asmens duomenis jos renka ir kokius sprendimus padeda priimti.
- Patikrinti, ar nėra renkami duomenys, kurių automatizuotas tvarkymas būtų draudžiamas.
- Įvertinti, ar būtinas poveikio duomenų apsaugai vertinimas.
- Parengti darbuotojams aiškią informaciją apie algoritmų naudojimą.
- Nustatyti realią žmogaus atliekamos priežiūros ir sprendimų peržiūros procedūrą.
- Apibrėžti skundų bei prašymų dėl automatizuotų sprendimų nagrinėjimo tvarką.
- Į procesą įtraukti duomenų apsaugos pareigūną, darbuotojų atstovus, personalo, teisės ir informacinių technologijų specialistus.
Esminė projekto žinia
Algoritmas gali padėti organizuoti darbą, tačiau jis neturėtų tapti nepaaiškinamu vadovu, nuo kurio sprendimo priklauso žmogaus pajamos ar galimybė dirbti.
Jeigu siūlomi pakeitimai būtų priimti, organizacijoms nebeužtektų vien nurodyti, kad sprendimą priėmė sistema. Jos turėtų gebėti paaiškinti algoritmo veikimą, įvertinti jo keliamas rizikas, užtikrinti realią žmogaus kontrolę ir pagrįsti, kad darbuotojų duomenys tvarkomi teisėtai bei proporcingai.
Straipsnis parengtas pagal 2026 m. rugsėjo 23 d. Vyriausybės posėdžiui pateiktus teisės aktų projektus. Tai nėra galiojantis teisinis reguliavimas, o projektų nuostatos jų svarstymo metu gali keistis. DI.