Dirbtinis intelektas sveikatos priežiūros įstaigose jau naudojamas pacientams registruoti, medicininiams vaizdams vertinti, dokumentams rengti, pokalbiams transkribuoti, rizikoms prognozuoti ar gydytojų sprendimams paremti. Tačiau kartu su naujomis galimybėmis atsiranda ir pareiga užtikrinti, kad DI būtų naudojamas skaidriai, saugiai ir nepažeidžiant pacientų teisių.
2026 m. rugpjūčio 2 d. tapo svarbia Europos Sąjungos Dirbtinio intelekto reglamento taikymo data. Nuo jos Europos Komisijos DI biuras ir nacionalinės kompetentingos institucijos pradėjo realiai prižiūrėti reglamento įgyvendinimą, o tam tikroms DI sistemoms pradėti taikyti nauji skaidrumo reikalavimai.
Esmė
Sveikatos priežiūros įstaigoms jau dabar aktualu:
- inventorizuoti naudojamas DI sistemas;
- užtikrinti darbuotojų DI raštingumą;
- informuoti pacientus, kai jie bendrauja su DI sistema;
- įvertinti DI generuojamo turinio ženklinimo poreikį;
- kontroliuoti, ar darbuotojai nekelia pacientų duomenų į nepatvirtintas DI priemones;
- DI naudojimą suderinti su BDAR, medicinos prietaisų, kibernetinio saugumo ir sveikatos sektoriaus reikalavimais.
Kas pasikeitė nuo 2026 m. rugpjūčio 2 d.?
| Sritis | Ką tai reiškia praktiškai? |
|---|---|
| DI reglamento priežiūra | Europos Komisijos DI biuras ir nacionalinės institucijos pradėjo vykdyti priežiūros bei vykdymo užtikrinimo funkcijas. |
| DI sistemų skaidrumas | Žmogus turi būti informuotas, kai tiesiogiai bendrauja su DI, pavyzdžiui, pokalbių robotu ar virtualiu registracijos asistentu. |
| DI sukurtas turinys | Tam tikras sintetinis ar DI pakeistas turinys turi būti atpažįstamas arba aiškiai pažymėtas. |
| DI raštingumas | Įstaigos turi gebėti pagrįsti, kaip darbuotojai supažindinami su naudojamomis DI sistemomis, jų galimybėmis, ribomis ir rizikomis. |
| Atsakomybė | Priežiūros institucijos gali vertinti, ar įstaiga laikosi jai taikomų DI reglamento reikalavimų. |
Lietuvoje pagrindine DI reglamento rinkos priežiūros institucija ir bendruoju kontaktiniu punktu paskirta Ryšių reguliavimo tarnyba. Inovacijų agentūra atlieka notifikuojančiosios institucijos funkcijas. Kai DI naudojimas susijęs su asmens duomenimis, išlieka ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos kompetencija pagal BDAR.
1. Pacientas turi žinoti, kad bendrauja su dirbtiniu intelektu
Jeigu gydymo įstaigos svetainėje, pacientų portale ar registracijos sistemoje naudojamas pokalbių robotas, pacientui turi būti aiškiai pranešta, kad jis bendrauja ne su darbuotoju, o su DI sistema.
Informacija turėtų būti pateikta:
- prieš pradedant bendravimą arba pačioje jo pradžioje;
- aiškiai ir pacientui suprantama kalba;
- taip, kad žmogus galėtų pasirinkti kitą bendravimo būdą, jeigu toks reikalingas.
Pavyzdžiui:
„Jūs bendraujate su dirbtinio intelekto pagrindu veikiančiu virtualiu asistentu. Jis gali pateikti bendro pobūdžio informaciją, tačiau neatlieka medicininės konsultacijos.“
Vien pavadinti sistemą „virtualiu asistentu“ gali nepakakti, jeigu pacientui nėra aišku, kad naudojamas dirbtinis intelektas.
2. DI sukurtą turinį kai kuriais atvejais reikės ženklinti
DI reglamentas nustato pareigas, susijusias su DI sugeneruotų arba pakeistų vaizdų, garso, vaizdo įrašų ir tekstų atpažįstamumu.
Sveikatos priežiūros įstaigai tai gali būti aktualu, kai DI naudojamas:
- pacientų informaciniams vaizdo įrašams kurti;
- virtualaus gydytojo ar kito specialisto atvaizdui generuoti;
- viešojo intereso informacijai rengti;
- socialinių tinklų vaizdams, balsui ar tekstui generuoti.
Ne kiekvienas su DI pagalba parengtas tekstas automatiškai turi būti specialiai pažymėtas. Vertinama, ar turinys skelbiamas visuomenei viešojo intereso klausimais, ar jį peržiūrėjo žmogus ir ar už paskelbimą redakcinę atsakomybę prisiima konkretus asmuo arba organizacija.
Todėl įstaigai pravartu nustatyti vidinę tvarką, kas tikrina DI parengtą turinį ir kas priima galutinį sprendimą dėl jo paskelbimo.
3. DI raštingumas – ne vien bendri mokymai
Pareiga rūpintis darbuotojų DI raštingumu taikoma nuo 2025 m. vasario 2 d., tačiau nuo 2026 m. rugpjūčio kompetentingos institucijos jau gali vertinti jos įgyvendinimą.
DI raštingumas neturėtų apsiriboti vien bendru pristatymu, kas yra dirbtinis intelektas. Mokymų ir instrukcijų apimtis turi priklausyti nuo:
- darbuotojo pareigų;
- naudojamos DI sistemos;
- tvarkomų duomenų jautrumo;
- galimų padarinių pacientui;
- darbuotojo techninių žinių ir patirties.
Sveikatos įstaigoje skirtingų žinių reikės gydytojui, registratoriui, komunikacijos specialistui, IT administratoriui ir pirkimus organizuojančiam darbuotojui.
Darbuotojai turėtų suprasti bent tai:
- į kokias DI sistemas galima kelti informaciją;
- kokių pacientų duomenų į viešai prieinamas DI priemones kelti negalima;
- kad DI atsakymai gali būti netikslūs ar išgalvoti;
- kad DI rezultatas nepakeičia profesinio vertinimo;
- kaip tikrinti gautą rezultatą;
- kam pranešti apie klaidą, incidentą ar galimą paciento teisių pažeidimą.
Specialus DI raštingumo sertifikatas nėra privalomas, tačiau rekomenduojama dokumentuoti mokymus, darbuotojams pateiktas instrukcijas ir kitas įgyvendintas priemones.
4. Ar medicinoje naudojama DI sistema visada laikoma didelės rizikos?
Ne. Vien tai, kad DI naudojamas ligoninėje ar tvarko sveikatos informaciją, dar nereiškia, kad jis automatiškai laikomas didelės rizikos DI sistema pagal DI reglamentą.
Sistema gali būti priskirta didelės rizikos kategorijai, jeigu:
- pati DI sistema yra medicinos priemonė arba jos saugos komponentas;
- pagal medicinos priemonių teisės aktus jai reikalingas trečiosios šalies atitikties vertinimas;
- ji patenka į kitą DI reglamento III priede nustatytą didelės rizikos naudojimo sritį.
Sveikatos sektoriuje tai gali būti aktualu DI sistemoms, kurios:
- analizuoja medicininius vaizdus ir teikia diagnostines išvadas;
- naudojamos paciento būklei ar gydymo rizikai vertinti kaip medicinos priemonės;
- padeda nustatyti skubiosios medicinos pagalbos iškvietimų prioritetus;
- priima ar reikšmingai veikia sprendimus dėl darbuotojų atrankos, vertinimo ar darbo santykių.
Po 2026 m. priimtų DI reglamento pakeitimų III priede nurodytoms didelės rizikos sistemoms reikalavimai numatyti nuo 2027 m. gruodžio 2 d., o į reguliuojamus produktus, įskaitant atitinkamas medicinos priemones, integruotoms sistemoms – nuo 2028 m. rugpjūčio 2 d.
Tai yra papildomas pasirengimo laikas, bet ne pagrindas DI valdymą atidėti.
5. DI reglamentas nepakeičia BDAR
Jeigu DI sistema naudoja pacientų, darbuotojų ar kitų fizinių asmenų duomenis, kartu taikomas BDAR.
Sveikatos priežiūros įstaiga turi atskirai įvertinti:
- asmens duomenų tvarkymo tikslą ir teisinį pagrindą;
- specialių kategorijų – sveikatos – duomenų tvarkymo sąlygą;
- duomenų kiekio mažinimo principą;
- informacijos pacientams pateikimą;
- saugojimo terminus;
- duomenų teikimą DI sistemos tiekėjui;
- duomenų perdavimą už Europos ekonominės erdvės ribų;
- automatizuotų sprendimų priėmimą;
- poveikio duomenų apsaugai vertinimo poreikį;
- technines ir organizacines saugumo priemones.
Ypač rizikinga praktika – darbuotojų savarankiškas neanonimizuotų ligos istorijų, tyrimų rezultatų, pacientų skundų ar kitų dokumentų įkėlimas į viešai prieinamas generatyvinio DI sistemas.
Net jeigu informacija įkeliama siekiant parengti santrauką ar pataisyti tekstą, tai gali reikšti paciento sveikatos duomenų perdavimą išorės paslaugų teikėjui.
6. Ką sveikatos priežiūros įstaigai reikėtų atlikti dabar?
Praktinis kontrolinis sąrašas
- Sudaryti visų oficialiai ir neoficialiai naudojamų DI sistemų sąrašą.
- Nustatyti kiekvienos sistemos paskirtį, tiekėją ir atsakingą padalinį.
- Įvertinti, kokie asmens duomenys perduodami arba generuojami.
- Nustatyti, ar įstaiga yra DI sistemos diegėja, tiekėja ar abi.
- Įvertinti DI sistemos rizikos kategoriją.
- Patikrinti pacientams ir darbuotojams teikiamą informaciją.
- Parengti darbuotojų DI naudojimo taisykles.
- Organizuoti pagal darbuotojų funkcijas pritaikytus DI raštingumo mokymus.
- Nustatyti žmogaus atliekamos kontrolės ir DI rezultatų tikrinimo procedūrą.
- Peržiūrėti sutartis su DI sistemų tiekėjais.
- Įvertinti PADV, kibernetinio saugumo ir incidentų valdymo procedūras.
- Nustatyti, kaip bus registruojamos DI klaidos, pacientų skundai ir incidentai.
Išvada
2026 m. rugpjūčio 2 d. nėra vien formali DI reglamento kalendoriaus data. Nuo jos DI naudojimas tapo realios institucinės priežiūros objektu, o skaidrumo pareigos pradėtos taikyti praktikoje.
Sveikatos sektoriuje DI gali padėti greičiau analizuoti informaciją ir mažinti darbuotojų administracinę naštą. Tačiau sprendimai, galintys paveikti paciento sveikatą, privatumą ar teisę gauti paslaugas, negali būti palikti nekontroliuojamam algoritmui.
Tinkamas pasirengimas prasideda ne nuo sudėtingos techninės dokumentacijos, o nuo paprastų klausimų: kokias DI priemones naudojame, kokius duomenis į jas perduodame, kas tikrina rezultatą ir ar pacientas apie tai tinkamai informuojamas?
„BDAR atitiktis“ gali padėti atlikti DI sistemų ir jų naudojimo procesų inventorizaciją, įvertinti sąsajas su BDAR, parengti vidaus naudojimo taisykles, darbuotojų mokymų medžiagą bei praktinį atitikties veiksmų planą.
Rengiant analizę rėmiausi DI:Europos Komisijos DI reglamento apžvalga, oficialiu priežiūros ir taikymo grafiku, Europos Komisijos DI raštingumo išaiškinimais, RRT informacija apie nuo rugpjūčio 2 d. taikomus reikalavimus ir konsoliduotu DI reglamento tekstu.